Automobilių sportas yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, kuri sutraukia gausias minias greičio ir azarto gerbėjų. Tačiau tik nedaugelis žino, kaip gimė ši sporto šaka, kuria taip žavimės.
Pirmosios automobilių lenktynės
Automobilių lenktynės prasidėjo iškart po pirmųjų sėkmingų benzinu varomų automobilių modelių. Pirmosios lenktynės buvo surengtos 1887 metais balandžio 28 dieną Prancūzijoje. Trasa buvo 2 kilometrų ilgio, o lenktynių vienintelis dalyvis ir nugalėtojas buvo Džordžas Boutonas.
Po septynerių metų, 1894 liepos 23 d. prancūzai suorganizavo lenktynes, kurios yra laikomos pirmosiomis pasaulio motorizuotomis varžybomis. 127 kilometrų ilgio lenktynėms nuo Paryžiaus iki Ruano užsiregistravo 102 dalyviai, kurie turėjo sumokėti ir 10 frankų startinį mokestį. Tačiau tik 25 dalyviai buvo atrinkti pagrindinėms lenktynėms.
Pirmas atvažiavo grafas Džiulijus Albertas De Dionas, kuris trasą įveikė per 6 valandas ir 48 minutes, o jo automobilis skriejo vidutiniškai 19 kilometrų per valandą greičiu. Artimiausią priešininką, Džordžą Lemaitrą su Peugeot automobiliu, Džiulijus Albertas De Dionas aplenkė 3 minutėmis ir 30 sekundžių su savadarbe transporto priemone. De Diono garo automobilis neatitiko visų reikalavimų, todėl oficialiu lenktynių nugalėtoju tapo Džordžas Lemitras.
Ralio era
Paryžiaus – Ruano lenktynės laikomos ir pirmosiomis ralio lenktynėmis. Tačiau paties ralio termino pradžia yra siejama su „Monte Karlo raliu“, kuris vyko 1911 metų sausį. Nuo Paryžiaus – Ruano lenktynių formatas „iš vieno miesto į kitą“ tapo labai populiarus. Lenktynininkai stengdavosi pasiekti kuo geresnį asmeninį laiką, o ne lenktyniaudavo vienas prieš kitą. Lenktynių trasos būdavo labai įvairios: keliai, žvyrkeliai, kuriuose galima sutikti naminius gyvūnus ar kitus automobilius.
Ralio lenktynės greitai plito per Europą. Gerbėjai automobilių sportu galėjo gerėtis Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Vokietijoje. Tačiau dėl I Pasaulinio karo ralio lenktynės buvo sustabdytos ir pratęstos Monte Karle tik 1924 metais. Išskyrus II Pasaulinį karą, „Monte Karlo“ ralis vyko kasmet ir tapo vienu iš pasaulio ralio čempionato etapų.
1950 metais ralis atgimė ir tai sutartinai yra laikoma auksine ralio era. Visoje Europoje atsirado gausybė naujų ralio varžybų ir čempionatų. 1953 m. buvo surengtas Europos ralio čempionatas, tačiau dėl gausybės avarijų bendro naudojimo keliuose ralio varžybos buvo uždraustos daugumoje vakarų Europos šalių. Ralis persikėlė į Švediją ir Suomiją, kur populiarumą išlaikė iki šiol. Skandinavijoje sportininkai galėjo skrieti negyvenamomis teritorijomis ir žvyrkeliais. Šiaurės Europa tapo mums visiems pažįstamo ralio namais. 1973 m. pradedamas rengti Pasaulio ralio čempionatas, kurio panašus formatas išliko iki dabar.
Automobilių sportas Lietuvoje
Lietuvoje automobilių sportas gyvuoja daugiau kaip 80 metų. Pirmosios automobilių sporto varžybos Lietuvoje įvyko 1926 m.. Tai buvo 1 kilometro sprinto rungties distancija kelyje Kaunas – Garliava. Visgi, oficiali Lietuvos automobilių sporto pradžia pradedama skaičiuoti 5 metais vėliau.
1931 m. liepos 24 dieną įvyko pirmasis Lietuvos ralis. Ralyje „Aplink Lietuvą“ dalyvavo 14 automobilių ir 12 motociklų. Lenktynininkai turėjo įveikti 1020 kilometrų trasą. Pirmojo ralio nugalėtoju tapo Pranas Hiksa su Dodge automobiliu.
Tais pačiais metais lietuviai startavo ir žymiajame „Monte Karlo“ ralyje, kur tarp 149 dalyvių užėmė 30 vietą.
Pasibaigus II Pasauliniam karui, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, ralis vėl pradėjo žibėti. 1960 m. Lietuvoje įvyko pirmasis Lietuvos ralio čempionatas. Tuo laikotarpiu įspūdingą karjerą pradėjo dvi Lietuvos automobilių sporto legendos – Stasys Brundza ir Kastytis Girdauskas.
1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo įkurta Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF), kuri jau gyvuoja daugiau nei 20 metų. Kartu su jauna valstybe augo ir automobilių sporto entuziastų skaičius bei sparčiai plėtėsi veikla. Dabar ralis Lietuvoje yra viena populiariausių sporto šakų, kuri gali sutraukti tūkstančius greičio ir gamtos mėgėjų.
Atgal
